krankštėti

krankštė́ti, kránkšti, -ė́jo intr.; N po truputį krankšti: Kalvienė krankštėjo ir tildė vaikus rš. Petras krankštėjo tiktai, nenumanydamas ko atsakyti LzP. Nekrankštė́jęs negaliu būti – rodos, uždusiu, ir tiek Ssk.